2011-aisiais princas Williamas su Kate Middleton atšoko vestuves, per kurių pokylį žvilgsnius traukė įspūdingas aštuonių aukštų tortas. Vienas jo aukštų buvo patiektas per princo Louiso krikštynas, vykusias šių metų liepą. Taip taip, ne toks pat tortas, o vienas jo aukštų buvo patiektas dar šiais metais.
Tačiau septynerių metų senumo tortas dar nėra ypatingai senas. Praėjusį rudenį aukcione buvo parduotas 36-erių metų tortas iš princo Charleso ir princesės Dianos vestuvių, o karališkojoje ekspozicijoje galima rasti princesės Anne ir Marko Phillipso vestuvinį tortą. Abi šios sąjungos sugriuvo, bet vestuviniai tortai išsilaikė. Kaip? Metas pasiaiškinti karališkųjų vestuvių torto tradicijas.
Nuo karalienės Victorios laikų karališkosios šeimos atstovai per savo vestuves ragauja vaisinį tortą. Tai ypač sena tradicija, nes romu arba brendžiu sulaistytas vaisinis pyragas užsikonservuoja ir išsilaiko šviežias ilgą laiką. Pavyzdžiui, Australijos karo memorialo ekspozicijoje galima rasti beveik šimtmečio senumo vaisinio torto, laikomo muilo dėžutėje. Sandariai uždarytas dėžutėje, paslėptas nuo tiesioginių saulės spindulių vaisinis pyragas gali išlikti šviežias ne vienerius metus.
Vaisinis tortas karališkosioms vestuvėms buvo pasirinktas dar tuomet, kai nebuvo šaldytuvų. Konditeriai šį tortą kepė ir modernesniais laikais dėl paprasčiausio patogumo – jie turėjo apsčiai laiko dekoravimui.
Anot „Vogue“, vaisinis tortas karališkosios šeimos buvo mėgstamas dar ir dėl to, kad simbolizavo turtus bei klestėjimą. Anuomet buvo sunku gauti prieskonių, džiovintų vaisių ir kokybiško alkoholio. Štai kodėl karaliai rinkosi būtent tokį pyragą.
Deja, princo Harry ir Sasekso hercogienės Meghan gerbėjai niekada negalės įsigyti jų vestuvinio torto gabalėlio. Gegužę vestuves atšokusi pora pamynė tradicijas ir savo meilės šventei pasirinko modernų skanėstą – citrininį tortą, kvepiantį šeivamedžio žiedais. Jo receptą rasite čia.
Tuo tarpu vaisinio pyrago dar nesu kepusi, tad nedrįsiu rekomenduoti recepto. Tiesiog googlinkit anglišką vaisinį pyragą ir atraskite savo mėgstamiausią variantą.
Įkvėpimui – saldūs pletkai iš karališkųjų archyvų, pradedant karaliene Victoria. Ji vestuves su princu Albertu iškėlė 1840-aisiais. Po tuoktuvių ceremonijos svečiams buvo patiekiamas dviejų aukštų tortas, papuoštas baltu glajumi (angl. royal icing). Tortas su slyvomis buvo išties gigantiškas ir svėrė daugiau nei 130 kilogramų. Baltas cukraus glajus tuo metu buvo tikra inovacija, o jo galimybės stebino kiekvieną. Karališkojo torto konditeris iš glajaus nuliejo antikinio stiliaus lapelius ir gėles. Tačiau didžiausia puošmena tapo romėniškais rūbais aprengtos jaunavedžių skulptūrėlės, greta kurių stovėjo ir karalienės mylimiausio šuns miniatiūra.
Vyriausios karalienės Victorios duktės princesės Victorios ir Prūsijos karaliaus bei Vokietijos imperatoriaus Friedricho III vestuvės – viena prabangiausių puotų XIX amžiaus Jungtinėje Karalystėje. Šios vestuvės buvo gerai apskaičiuotas politinis žingsnis, o ne meilės šventė. Nepaisant to, aristokratai negailėjo pompastikos, švęsdami dviejų imperijų draugystę. Tad ir tortas buvo pribloškiantis. Jo dekoracijas įkvėpė Romėniškas ir Baroko architektūros stiliai, Biblijos motyvai.
Karalius Edwardas VII ir Danijos princesė Alexandra savo vestuves atšventė 1863-aisiais Vindzoro pilyje. Per jų jungtuves pilyje buvo patiekiamas vaisinis tortas, kurio įspūdingos dekoracijos priminė gotikinės bažnyčios fasadą. Jis turėjo „langus“, smailias arkas, kurių kraštai buvo papuošti gėlių girliandomis.
Karalienės Elizabeth II ir princo Philipo vestuviniu tortu rūpinosi Londone įsikūrusi „McVitie and Price“ kepykla. Keturių aukštų tortas siekė 2,74 metro ir svėrė daugiau nei 200 kilogramų. Vaisiniam tortui prireikė 80 apelsinų ir citrinų, 660 kiaušinių ir maždaug 14 litrų romo. Tuoktuvės vyko prabėgus vos dviems metams po Antrojo pasaulinio karo, tad Anglijoje buvo sunku gauti reikiamų ingredientų – net cukrus atkeliavo iš Australijos. Ne veltui šis tortas buvo pašiepiamai vadinamas 10 tūkstančių mylių tortu.
Princesės Anne ir kapitono Marko Phillipso vestuvinis tortas – tai trijų šešiakampių tortų bokštas. Kiekvienas aukštas buvo pastatytas ant šešių kolonų, o ant torto puikavosi raitelės figūrėlė. Taip buvo pagerbta princesės aistra – jodinėti mėgstanti aristokratė net varžėsi Olimpinėse žaidynėse.
Princesės Dianos ir princo Charleso vestuvių pokylyje buvo 27 tortai. Pagrindinis jų – penkių aukštų vaisinis tortas, siekęs pusantro metro ir svėręs apie 90 kilogramų. Konditeriai tortą papuošė šeimos herbu, poros inicialais ir gyvomis gėlėmis. Kiekvieną penkiakampio formos aukštą skyrė korintinės kolonos – toks tortų dekoravimo būdas išsilaikė madoje ištisus dešimtmečius.
Per antrąsias princo Charleso vestuves su Kornvalio hercogiene Camilla tortas buvo gerokai kuklesnis. Jų šventinį gardėsį sukūrė kepyklėlė „Sophisticake“. Nors tortas buvo vos dviejų aukštų, jis svėrė bene 20 kilogramų daugiau nei tas, kurį svečiai ragavo per pirmąsias Velso princo vestuves. Konditeriai tortą apdengė cukraus mase (angl. fondant), papuošė cukrinėmis rožėmis, augaliniais motyvais ir raide C, simbolizuojančia jaunavedžių vardus.
2011-aisiais viso pasaulio dėmesį prikaustė princo Williamo ir jo išrinktosios Catherine vestuvės. Pagrindinio šventės torto pagrindą sudarė vaisinis pyragas, kurį dengė balta cukraus masė. Aštuonių aukštų konditerinis šedevras buvo išpuoštas cukriniais kaspinais, juostelėmis, gėlėmis, lapeliais ir cukrinio glajaus perlais. Tortą sukūrusi konditerė Fiona Cairns pasitelkė į pagalbą profesionalų komandą, kuri vien dekoravimui skyrė dvi su puse dienos.
Štai princas Harry su mylimąja Meghan savo vestuvinio torto likimą patikėjo į amerikietės konditerės Claire Ptak rankas. Londone kepyklėlę atsidariusi moteris jau anksčiau buvo pažįstama su Meghan – naujoji Sasekso hercogienė niekad neslėpė susižavėjimo Claire, todėl ja aklai pasitikėjo. Jaunavedžiai sulaužė ilgametes tradicijas ir, kaip jau minėjau, užsisakė biskvitinį tortą su citrininiu džemu bei šeivamedžio žiedais kvepiančiu morenginiu-sviestiniu kremu. Tortui papuošti prireikė 150 gyvų gėlių žiedų (visos jos buvo skintos Jungtinėje Karalystėje). Dar vienas tradicijas griaunantis žingsnis – tortai buvo išdėlioti ant skirtingų padėklų, o ne sukrauti į bokštą.
Comments