Nuo vaikystės stebėjau virtuvėje plušančią mamą. Jai nieko nebuvo neįmanomo. Daržovių konservavimas, grybukais virtę maltinukai, spalvingi tortai ir net naminiai karvutės saldainiai - viskas buvo pagaminama lengva ranka. Net dabar užsimerkusi matau ją, sėdinčią ant virtuvės spintelės, stovinčios greta viryklės, ir maišančią karamelę, kurios kvapas spėjo pasklisti po abu namo aukštus... 

​

Tačiau manęs niekas taip nesužavėjo, kaip kepinių gaminimas! Būdama penkerių jau vadovavau mamai: tai kiaušiniai prastai išplakti, tai cukrus vis dar girgžda, tai miltų pagailėta. Kai buvau pradinukė, užsibarikadavome su sese virtuvėje ir pirmą kartą be niekieno pagalbos iškepėme tortą. Medučio papločius iškepėme dar sovietmetį menančioje orkaitėje. Užtat kiek buvo pasididžiavimo savimi! 

​

Dabar pasitikėjimo prie orkaitės mažiau, bet gardžių eksperimentų gausu kaip niekad. Tad šis tinklaraštis - mano eksperimentų ir pamokų atspindys. Tikiuosi, kad galėsime mokytis kartu. Juk niekas taip nesuartina žmonių, kaip puodelis kavos ir desertas.